žibykščiai

žibỹkščiai sm. pl. (2), žibìkščiai (2) 1. Škn žr. žibysčiai: Vėl vaikui pasikėlė žibỹkščiai Grž. Parsišaldžiau ir žibỹkščiai patino Rs. Žibykščiai išpurto gerklę skaudant Lkš. ║ Aš pati tada dideliai sunkiai susirgau žibykščiais Žlp. Žibìkščiais sergu, ant sprando tokie guzai iššoko Skr. | Kiaulei žibykščiai Svn. 2. angina: Ma[n] žibìkščiai pakilo, reikia zuikio kailį užsidėt, tai páreina Jrb. Žibikščiùs pjauna pro gerklę, o kiauliukes pro kaklą Jrb.